"A nekenčiu!"- Taip vienąkart
Pasakė man jos lupos meilios.
Bet vos ji spėjo tai itart,
A supratau: jinai jau gailis
Tų savo odių nelemtų,
Kurie itrūkt iekojo būdo
Ir i irdies gelmių slaptų
Staiga netyčia jai isprūdo.
"A nekenčiu"- ji tarė man,
Bet pajutau a kitą vėją.
Nesantaikos naktis praėjo
Ir nugarmėjo pragaran.
"A nekenčiu"... Ji atsiduso-
Ir tuoj pridūrė "Tik ne jūsų".
- Mood:
Sentimental